Neriaus Vaitkaus tapybos paroda "Vaizduotės instaliacijos"

Gruodžio 2 2019

Šių metų gruodžio 8 d. (sekmadienį), 14.30 val. Gelgaudiškio dvare (Parko g. 5, Gelgaudiškis, Šakių rajonas) atidaroma Neriaus Vaitkaus tapybos paroda  „Vaizduotės instaliacijos“.

Nerius Vaitkus gimė 1966 m. Kaune, kur šiuo metu gyvena ir kuria. 1990 m. jis baigė Šiaulių universiteto Dailės ir meno fakultetą, kur studijavo tapybą ir vitražą. Baigęs studijas kelerius metus dirbo vitražo dirbtuvėse, vėliau išbandė save kitose veiklos srityse, tačiau po gana ilgos pauzės grįžo prie tapybos. Toks kelias nėra lengvas ir iš menininko reikalauja daug apmąstymų, savieškos ir valios apsispręsti. Tačiau tapyba N. Vaitkaus „nepaleido“ net ir tada, kai gyvenimas nuvedė nuo meno į kitas veiklos sferas. Ji visada buvo šalia. O poreikis kurti bei įgyti profesiniai meno pagrindai suteikė pamatą vėl imtis drobės, dažų ir teptuko.

N. Vaitkaus kūrybos akiratyje – supantis pasaulis ir vidinės autoriaus reminiscencijos. Erdvė, kurioje dailininkas semiasi įkvėpimo – miestas, gamta, kasdienių, autorių supančių daiktų aplinka. Ją papildo vidiniai išgyvenimai – nerimas, nostalgija, abejonės, siekis toje aplinkoje įžvelgti tai, ko nemato kiti. Šių dviejų sandų jungtis lemia, jog dailininko kompozicijose aplinka, o konkrečiai miesto architektūra, jos fragmentai, atskleidžia savitą požiūrio „kampą“: pastatai dažnai įgyja netaisyklingas formas, erdvė – netikėtas perspektyvas. N. Vaitkaus mieste dažniausiai nėra žmonių, jis tuščias ir persmelktas liūdesio, tarsi paženklintas irimo, kurį autorius bando sustabdyti, fiksuodamas aptrupėjusias sienas, tuščius langus, kreivas gatves, nykius kiemus. Tačiau šiame vaizduotės mieste, vis dėlto, lieka gera dozė tikrovės – architektūriniai objektai turi konkrečius „prototipus“, kuriems dailininkas siekia įkvėpti gyvybės. Tas gyvasties nervas glūdi tapymo manieroje: neramus teptuko judėjimas aklinai užpildo dvimates paveikslų erdves ir lokalių spalvų koloritui suteikia vidinio virpėjimo. Akivaizdu, kad vitražo studijos N. Vaitkui nenuėjo veltui – dekoratyvus vitražiškas tapysenos principas ypač ryškus abstrakčiose kompozicijose, kur spalvų ir linijų santykiai susiklosto į dinamiškus ornamentinius junginius.

Autoriaus pasirinkimas grįžti prie tapybos garantuoja jam ilgą ir nelengvą kelionę, tačiau, pasak jo paties, „mano gyvenimo menas yra mano minčių, nuotaikų, spalvos ir sprendimų įgyvendinimas“.    

                                                                                                  Menotyrininkė dr. Danutė Zovienė  

 

Paroda veiks iki 2020 m. vasario 9 d.                                                    

Parodą rengia galerija „Aukso pjūvis“ ir Gelgaudiškio kultūros centras

Maloniai kviečiame.     

Daugiau nuotraukų - "Aukso pjūvio" facebuko paskyroje adresu:

https://www.facebook.com/auksopjuvis/

 

grįžti į naujienų sąrašą